Kasdienybė mus įtraukia savo įvairove, dinamiškumu, užduočių gausa… ir suvokimu, kad ne viskas klostosi taip, kaip planuota. Tai neišvengiama – visada liks erdvės įgūdžiams šlifuoti, mokytis, daugiau laiko skirti artimiesiems ar dirbti produktyviau. Vis dėlto kartais mums sunku priimti savo žmogišką prigimtį ir laiko ribotumą, todėl  negebame atsipalaiduoti, skęstame kaltėje ir lyginamės su kitais. Pažadame […]

Mes žmonės – socialios būtybės: mums svarbu jausti palaikymą, bendrumą, gebėti dalintis, būti grupės dalimi. Pakeitę darbą jaučiamės nejaukiai ir nesaugiai, kol įsiliejame į kolektyvą ir pritampame, norisi keliauti ir tyrinėti neatrastas vietas, bet vienam – nedrąsu ar nuobodu, gaminti smagiau dviese ir t. t. Taip pat mus veikia socialinės normos ir įstatymai, kurie saugo […]

„Keistas“, „išsišokėlė“, „atsiskyrusi“, „maištingas“ – patys geriausi komplimentai. Kai nustoji eiti su minia ir ieškai savo nepraminto kelio, kai nebesilygini su aplinkiniais ir mėgaujiesi savo unikalumu, kai tau nesvarbu, ką apie tave pagalvos kiti – tampi laisvu ir autonomišku savo gyvenimo kūrėju. Kas kitas, jei ne aš išnaudos savo talentus ir duotybes? Kas kitas, jei […]

Valtis neskęsta vandenyje, ji skęsta tada, kai joje yra vanduo. Gyvenimas mus išbando, moko ir grūdina siųsdamas iššūkius, sunkumus, netektis, ligas, pralaimėjimus. Kai nustojame keikti likimą, gailėti savęs ir klausinėti „už ką man?“, galime priimti šias patirtis, išbūti jose ir integruoti jas į savo gyvenimą. Taip turėjo nutikti. Įgijau stiprybės, brandos, tikėjimo, kantrybės, paaugau ir […]

Laiškų terapija – pirmoji pagalba sau Nors laiškų rašymas, rodos, eina užmarštin, tačiau laiškų terapija labai naudinga mūsų emocinei ir dvasinei gerovei. Išlieti stiprius jausmus, įtampą ar skaudulius ir nebijoti, kad kažkas be mūsų žinios perskaitys ar sukritikuos, parašyti palaikantį ir įkvepiantį laišką sau, kai mums nesiseka ar liūdna, atverti savo žaizdas ir išreikšti pyktį […]

Jūros bangų šniokštimas ramina ir gąsdina savo galybe, įvairia spalvų gama nusidažę rudens lapai kelia nuostabą ir susižavėjimą, po žiemos šalčių ant medžių besikalantys pumpurai byloje apie harmoniją ir pasaulio tvarką, ryškiu raudoniu nutviekstas saulėlydis leidžia pajusti amžinybės dvelksmą. Dažnai intuityviai traukiamės į gamtą siekdami atkurti gyvybines jėgas, pailsėti, pasisemti įkvėpimo. Kuo mus traukia ir […]

Esame linkę žavėtis ir didžiuotis tais, kurie įgyvendina originalius ir nestandartinius savo sumanymus, išdrįsta eiti nepramintu taku, nusprendžia gyventi drąsiai ir sąmoningai. Dažniausiai mus pasiekia galutinis sklandus ir nuostabą keliantis veiklos rezultatas, tačiau už jo – nelengvas procesas su maksimalia įtampa, iššūkiais ir akistata su savo baimėmis, klaidos, nusivylimai ir didesnės ar mažesnės pergalės prieš […]

Ričardas Gavelis „Jauno žmogaus memuaruose“ rašo: „Mus mokė būti tuo ir anuo, lipdyti save pagal kokį nusususį ar nežemiškai idealų modelį, kurį sugalvojome ne mes patys. Mokė keisti, lamdyti save, mokė prisitaikyti. Tačiau niekad nemokė būti savimi.“ Dar vaikystėje esame lyginami su kitais: „Eglė taip gražiai šoka, o tu nemėgsti“, „Juliui puikiai sekasi matematika, tau […]

Iš pirmo žvilgsnio šio straipsnio pavadinimas skamba ironiškai, nes kai patiriame nesėkmę, dažniausiai trokštame išplūsti pasaulį ar nuo jo atsiriboti, todėl padėkos ir meilūs žodžiai lieka užnugaryje. 2008 m. vyko gražiausio lietuviško žodžio rinkimai, kur ne vienoje apklausoje triumfavo padėką išreiškiantis „ačiū“. Dažnai net nesusimąstydami dėkojame kitiems apsipirkinėdami parduotuvėje, kai mus praleidžia, padeda panešti, palinki […]

Anksčiau, kai pajusdavau išbarsčiusi save, tuščia ir pavargusi, trokšdavau atsidurti negyvenamoje saloje ar bent dienai išnykti iš šios planetos, kad atgaučiau jėgas. Dabar – tetrokštu atsitraukti nuo išorinio pasaulio bruzdesio ir triukšmo tam, kad galėčiau grįžti į save, susitelkti, išgirsti savo vidinį balsą ir susirinkti save iš naujo. Bendraudami su mums artimais žmonėmis ne tik […]