Turbūt ne kartą girdėjote mintį, kad meilė artimui, gamtai ar gyvenimui prasideda nuo meilės sau. Įsivaizduokite, kad bendraujate su artimu bičiuliu, kuris ne tik su jumis džiaugiasi, jus palaiko, bet ir skuba į pagalbą bei guodžia gyvenimo sunkumams ar nesėkmėms ištikus. Tačiau dėl užimtumo, gyvenimo tempo ar net fizinių galimybių, kai mums artimi žmonės yra kitoje šalyje ar mieste, ne visada galime su jais pasimatyti. Kaip jaustumėtės, jei šis taip dažnai reikalingas draugas su jumis būtų visada ir visur?
Besąlygiškai save priimti
Meilė sau – tai pati giliausia, nuoširdžiausia ir visą gyvenimą trunkanti draugystė su pačiu savimi. Ši draugystė prasideda tada, kai gebame besąlygiškai priimti save atleisdami sau už praeities suklydimus ir nesėkmes, kai priimdami praeitį tokią, kokia ji yra, atsiduodame gyvenimui čia ir dabar. Pačios geriausios gyvenimo pamokos dažnai ateina per skausmingas patirtis, kurios mus augina ir suteikia brandos. Nutrūkę santykiai, nebaigtos studijos ar netinkamas darbas, priklausomybės ar pašlijusi sveikata neretai mus skatina galvoti apie išeikvotą laiką ir miglotas ateities perspektyvas, tačiau niekas gyvenime nevyksta atsitiktinai – mes neturėtume tokio išminties ir brandos bagažo, jei praeityje nebūtume patyrę tiek sukrėtimų.
Meilė sau prasideda nuo atleidimo sau suvokiant ir pripažįstant savo žmogišką silpnumą ir pažeidžiamumą, taip pat atleidžiant mus įskaudinusiam žmogui (paleidžiant nuoskaudas ir pyktį). Draugystė su savimi pasižymi harmonija ir vidine taika, kai viskas vyksta taip, kaip turi būti, kai praeitis neneigiama, nesistengiama jos pakeisti ar joje gyventi, bet smalsiai ir atvirai žiūrima į dabartį ir ateities perspektyvas. Itin svarbi žodžio „priimti“ reikšmė, nes tai drąsa atmerkti akis ir pripažinti tiesą su visais slegiančiais ar nemaloniais išgyvenimais nesiekiant jos vengti, pakeisti ar sušvelninti – taip išgyjama nuo smerkimo, kaltės, savigraužos.
Aiškiai jausti savo vertę
Mylintis save žmogus pasitiki savo jėgomis ir geba aiškiai jausti savo vertę, kuri kyla natūraliai, vien iš džiaugsmo būti, gyventi dabartyje ir jausti atsakomybę už savo gyvenimą. Mūsų savivertė ir požiūris į pasaulį formuojasi vaikystėje, kai natūraliai perimame savo tėvų įpročius, vertybes, mąstymo ir elgesio modelį. Galbūt jūsų vaikystė buvo paženklinta emocinio šaltumo, nuolatinės kritikos, jausmų slopinimo ar įtampos, todėl kenčiate nuo žemos savivertės, uždarumo ar perfekcionizmo. Gera žinia, kad nesame pasmerkti, kad ir kokia nelaiminga vaikystė buvo. Dabar jūs esate suaugęs ir galite grįžti į vaikystę, savarankiškai ar su specialisto pagalba išanalizuoti savo patyrimus, priimti kylančius jausmus, juos paleisti ir kurti naują – save mylinčio žmogaus vertę.
Meilė sau mus išlaisvina nuo poreikio būti pripažintiems ir įvertintiems kitų, nes mūsų vertė nepriklauso nuo mūsų pasiekimų, diplomų, kabančių ant sienos, ar kitų žmonių nuomonės. Mes tampame ne tik sąmoningi ir atsakingi savo autonomiškos vertės kūrėjai, bet ir įgyjame atsparumo tapti manipuliacijos aukomis, į kurios tinklą įkliūna žemą savivertę turintys žmonės siekdami ją padidinti ar įgyti aukodami save ir išsižadėdami savo poreikių, kad patenkintų kitų užgaidas. Mylintis save žmogus jaučiasi laimingas vien tik dėl to, kad jis yra, kad gali matyti, girdėti, kvėpuoti, jausti, užuosti, lytėti, ragauti, mylėti.
Savos vertės suvokimas suponuoja pasitikėjimą savimi ir pozityvų mąstymą, kad visos negandos yra įveikiamos, o problemos – išsprendžiamos veikiant. Taip pat save mylintis žmogus jaučiasi vertas meilės ir laimės iš prigimties (kaip ir kiti žmonės), nes jis aiškiai suvokia, kad yra sukurtas skleisti meilę pats ir sulaukti jos iš kitų. Žmogus, suvokiantis savo prigimtinę vertę, aplink save skleidžia ramybę ir pasitikėjimą, todėl traukia aplinkinius.
Gebėti pasakyti „ne“
Meilė sau pasireiškia gebėjimu pasakyti „ne“, kai to reikia. Mes gyvename pasaulyje, kur aukštinamas altruizmas ir pagalba kitam, todėl kartais linkstama manyti, kad meilė sau yra artima egoizmui, todėl jos išsižadama pasiaukojant kitiems, tačiau išties meilę sau galima palyginti su stikline vandens, kuri pagirdys ištroškusį tik tada, kai pati bus sklidina iš savęs, o ne ieškos kad kas ją pripildytų.
Mylėti save – tai savo poreikius, sveikatą iškelti aukščiau kitų norų, nes tik sveiką savivertę turintis žmogus gali padėti kitam neskriausdamas savęs. Pavyzdžiui, palaikote gerus santykius su kolega, neretai vienas kitam pagelbėjate už darbo ribų. Artėja savaitgalis ir jūs nusiteikęs jį skirti laikui su savo šeima. Staiga sulaukiate bendradarbio skambučio, kuriuo jūsų prašo prižiūrėti jo šunį šį savaitgalį. Nors esate šunų mylėtojas ir mielai prižiūrėtume kolegos augintinį, tačiau jau suplanavote iškylą su šeima. Galite slegiamas pareigos jausmo sutikti ir atšaukti savo planus arba mandagiai atsisakyti, nes šįkart turite planų. Svarbu suvokti, kad padėti kitam – mūsų pačių pasirinkimas, todėl neturite jaustis kaltas ar teisintis, jei kartais negalite ar nenorite to padaryti. Geriau paklauskite savęs, ar nuolat tenkindamas kitų žmonių poreikius neskriaudžiate savęs? Meilė sau pasireiškia gebėjimu sustoti, kai kūnas to prašo, gebėjimu įsiklausyti į savo širdies balsą ir pasirinkti tai, kas jums pačiam malonu. Pagalba kitam ir altruizmas yra vienos didžiausių vertybių, tačiau tik tada, kai išliekate geras, paslaugus ir malonus sau pačiam, nes gėris kitam prasideda nuo gerumo sau.
Klausytis savo vidinio balso
Mylėti save – tai nebėgti paskui minią, o klausytis savo širdies balso. Nors esame socialūs individai ir bendravimas su kitais žmonėmis teikia didelį malonumą, tačiau renkantis savo kelią derėtų suklusti ir paklausyti savo vidinio balso. Tarkim, šiais metais jūs baigsite mokyklą ir jūsų neramina ateities perspektyvos, nes dar nesate nusprendęs dėl studijų krypties. Spaudoje ir televizijoje marga pranešimų apie populiariausias studijų programas, galbūt jūsų draugai norėtų, kad studijuotumėte kartu? Svarbu suvokti, kad esame individualūs ir kas tinka mano draugui, galbūt visiškai netinka man. Šią problemą padėtų išspręsti savistaba, analizė, sau užduodami klausimai.
Kadangi mintys kristalizuojasi vienumoje, verta atsigręžti į save, nes tik čia rasite teisingą atsakymą. Pasiimkite popieriaus lapą ir surašykite savo stipriąsias savybes: galbūt jums puikiai sekasi atlikti kruopščius darbus, galbūt turite kantrybės ir mėgstate kitus mokyti, galbūt mėgstate konkretumą ir tikslumą atliekant darbus, o gal jus žavi kūrybinis ir laisvę suteikiantis darbas? Į šiuos klausimus ne visada lengva atsakyti pačiam, todėl galima kreiptis į specialistus, kurie įvertinę jūsų charakteristiką, nukreips jus tinkama linkme. Priimant netinkamą sprendimą jūsų kūnas pats reaguos priešindamasis, sukeldamas sunkumo ir dirglumo jausmą, kuris skatins sustoti ir įsiklausyti į save. Būkite atviras ir nuoširdus sau, skirkite laiko atsakymui, nespauskite ir nesmerkite savęs, jei jūsų norai nesutampa su kitų – taip atversite duris į savo vidinį pasaulį, kuris leis jums suprasti savo tikruosius pomėgius ir atrasti savo tikrąjį pašaukimą.
Rūpintis savimi ir pasilepinti
Save mylintis žmogus rūpinasi savimi, leidžia sau atsikvėpti ir pasilepinti gyvenimo teikiamais malonumais. Darbštus ir našus darbas yra prasmingas ir naudingas, itin vertinamas mūsų visuomenėje, tačiau darbo ir poilsio režimas buvo nustatytas ne veltui, nes mums reikalingas kokybiškas poilsis, kad galėtume atgauti savo kūrybines jėgas. Meilė sau pasireiškia tuo, kad mes jaučiame savo kūną ir jo signalus, neignoruojame jų, kai kūnas mus skatina sustoti, atsitraukti, kad neperdegtume. Galbūt jūs esate nepakeičiamas savo srities specialistas darbe, tačiau dėl didelio darbo krūvio jums tenka dirbti viršvalandžius. Miego ir poilsio trūkumas, nuolatinė protinė įtampa pasireiškia mažesniu produktyvumu ir laikui bėgant net gali vesti į perdegimą, kurį išgydyti ne taip lengva. Nesikoncentruokite tik į vieną gyvenimo sritį, neaukokite savo poilsio laiko, nes sveikata yra neįkainojama, ir atminkite, kad pailsėjęs ir gyvybingas žmogus ne tik geba našiai ir efektyviai dirbti, racionaliai mąsto ir priima tinkamus sprendimus, bet ir adekvačiai reaguoja į gyvenimo iššūkius ir problemas.
Meilė sau pasireiškia rūpinimusi savimi – nevenkite sporto, sveikesnio maisto pasirinkimo, sunegalavus kreipkitės į gydytoją. Leiskite sau pailsėti – tiesiog sustoti ir pasimėgauti šia akimirka, pasivaikščiokite gryname ore, pabėgiokite, užsirašykite į SPA centrą arba nueikite į teatrą, miegokite bent 7 valandas per parą, palepinkite save aromatingu kavos puodeliu, pasigaminkite skanią vakarienę – palepinkite savo kūno receptorius. Atraskite laiko sau ir savo pomėgiams – taip išsaugosite savo gyvybingumą, smalsumą, žvalumą ir rodydami meilę sau ją natūraliai nukreipsite ir į meilę pasauliui.
Gebėti atjausti save
Galiausiai meilė sau pasireiškia atlaidumu, švelnumu ir atjauta sau. Suvokdami savo netobulą, trapią ir itin pažeidžiamą prigimtį mes nustojame save smerkti po nesėkmių ar klaidų, nebėgame nuo nusivylimo, liūdesio ar skausmo, o priimame ir išjaučiame visus kylančius jausmus. Įsivaizduokite, kad pagaliau radote jums itin patrauklų darbo skelbimą, kur galėtumėte visiškai save realizuoti. Jūs ne tik pavyzdingai ruošiatės, bet ir trykštate entuziazmu ten patekti. Rodos, puikiai pasirodėte darbo pokalbio metu, tačiau pasisekė ne jums. Į galvą lenda nusivylimo mintys: „taip ir žinojau“, „aš nieko vertas“, „man niekada nesiseka“. Tačiau pažvelkime objektyviai į situaciją – galbūt konkursą laimėjo žmogus, dirbantis toje įmonėje jau ilgą laiką, todėl konkurso paskelbimas tebuvo formalumas – tai jums nežinomos aplinkybės. Net jei jūsų pasirodymą sudrumstė jaudulys ar netinkamas pasiruošimas, perfrazuojant išradėją Tomą Edisoną, jūs ne suklydote, o tik atradote dar vieną būdą, kaip to nereikėtų daryti. Jei remsitės pirmuoju požiūriu, po nesėkmės ne tik panirsite į savigraužą, savęs kaltinimą, bet ir vargu ar dar norėsite dalyvauti kitame darbo pokalbyje taip praleisdamas atsiradusias galimybes pasirodyti geriau. Remiantis antruoju požiūriu tikriausiai nusiminsite, liūdėsite ar pyksite – išjausite nesėkmę, o išsilaisvinęs nuo šių jausmų jausitės stipresnis, išmintingesnis ir nestokosite ryžto dar kartą pabandyti. Gyvenimas banguoja kaip jūra – gerus laikus keičia prastesni, nusivylimus džiaugsmo pliūpsniai, tačiau turbūt esate girdėję mintį, kad valtis skęsta ne tada, kai išorėje vanduo, bet kai jo patenka į vidų, todėl kai kitą kartą suklysite ar jums nepasiseks, būkite sau švelnus, atjaučiantis, palaikantis, nes taip ir elgtųsi tikras draugas.
Kaip sukurti ryšį su savimi?
Mylėkite, vertinkite ir gerbkite save tokį, koks esate. Tobulumas mūsų pasaulyje neegzistuoja, todėl galime nusimesti nuo savęs šią sunkią naštą. Būkite savimi: tikras, žaismingas, gyvybingas, turintis ydų, žmogiškų silpnybių, leiskite klysti, nevenkite iš savęs pasijuokti, bet niekada neabejokite savo jėgomis. Atsiverkite pasauliui toks, koks esate, neužgožkite savęs, nepataikaukite, neišsižadėkite savo tapatybės. Kai gebėsite save priimti tokį, koks esate, gebėsite priimti ir aplinkinius nesistengiant jų pakeisti – tai gyvenimo išmintis.
Nelyginkite savo gyvenimo ar pasiekimų su aplinkinių. Kiekvieno žmogaus asmenybė ir gyvenimo kelionė skiriasi, todėl kitokios gyvenimo pamokos bei iššūkiai. Verčiau susikoncentruokite į savo gyvenimą, į tas sritis, kurias norėtume keisti, sudarykite realų planą tikslams pasiekti ir jų siekite. Vienintelis žmogus, su kuriuo galite lygintis – tai su vakar buvusiu savimi, nes ši diena suteikia galimybę būti geresniam nei vakar.
Pabūkite su savimi vienumoje. Kad neprarastume savo gyvenimo krypties ir tapatybės būdamas tarp kitų žmonių, būtina skirti laiko sau ir pabūti su savo mintimis ir apmąstymais. Pažvelkite į savo vidų – ar esate laimingas žmogus? Jei ne, ko jums trūksta? Kaip galėtumėte tai pasiekti? Taip pat būdami vienumoje galite užsiimti sau malonia veikla – skaitymu, mezgimu, kūryba.
Rūpinkitės savimi. Įsisukus į darbų ir kasdienių pareigų sūkurį mums neretai trūksta laiko poilsiui, sveikesnei mitybai ar sportui. Neapleiskite savęs – profilaktiškai tikrinkitės sveikatą, raskite laiko pavalgyti bent 3 kartus per dieną, bent porą kartų per savaitę sportuokite, šypsokitės, skleiskite gerą nuotaiką aplink, palepinkite save įsigydamas norimą daiktą ar rūbą. Jei savimi nepasirūpinsite, niekas kitas to už jus nepadarys.
Atjauskite save ištikus nesėkmėms. Esame linkę džiaugtis ir vertinti save, kai mums pasiseka, tačiau neretai būname griežti ir negailestingi sau, kai nepasiseka. Nesėkmė yra natūrali ir būtina gyvenimo dalis, todėl kai kitą kartą jums nepavyks, atjauskite save: „man liūdna, kad šįkart nepavyko“, „nieko tokio, pabandysiu dar kartą“, „visiems kartais nepasiseka“. Atjauta, švelnumas ir jautrumas sau leidžia ne tik efektyviai įveikti liūdesį ar skausmą, bet ir skatina neprarasti motyvacijos ir ryžto siekiant savo tikslo.
Niekada nevėlu atkurti ar sukurti vidinį ryšį su savimi ir tapti tikru savo draugu su visu praeities ir dabarties emociniu šleifu. Žaizdos gyja jas švelniai, kruopščiai ir kantriai prižiūrint, todėl draugystė su savimi atveria naujus švelnumo, rūpestingumo, jautrumo horizontus, kai mes mylime, saugome, atjaučiame patys save. Gyvenimas skirtas juo mėgautis ir džiaugtis – priimkite tą lengvumo ir žaismingumo jausmą, kuris kuria pozityvią atmosferą, juokaukite, tyrinėkite atraskite, išdrįskite bandyti ir eiti pirmyn. Save mylintį žmogų pažinsite iš spindinčių akių, gyvenimo džiaugsmo, atvirumo naujovėms, iššūkiams, dėkingumo, dosnumo ir gebėjimo džiaugtis kasdienėmis gyvenimo smulkmenomis.