Kaip ištverti skyrybas?

Skyrybos – vienas iš labiausiai žeidžiančių ir sukrečiančių gyvenimo įvykių, smūgis savivertei, lūžis, po kurio atsiveria nauja gyvenimo realybė. Nors atsiskyrimas yra natūralus ir gana dažnas reiškinys žmogaus gyvenime, kuris vyksta augant ir įgyjant savarankiškumo, paliekant tėvų namus, keičiant gyvenamąją vietą, darbą ar gyvenimo būdą, tačiau skiriantis su mylimu žmogumi iki tol buvusi tvirta ir stabili žemė ima slysti iš po kojų, išgyvenama vertybių ir tapatybės krizė, tuštuma, nerimas dėl ateities. Kaip nepalūžti ir šį chaotišką ir neramų laiką išgyventi?

Tapatybės krizė

Kadangi esame socialios būtybės, asmeniniai santykiai patenkina mūsų emocinius meilės, šilumos ir artumo poreikius, teikia pilnatvę. Kurdami ilgalaikius tarpasmeninius santykius ar gyvendami poroje jaučiame stabilumą, saugumą, esame įpratę ne tik  prie mylimo žmogaus įpročių ir keistybių, bet ir kartu planuoti ir leisti laisvalaikį, dalytis pareigomis ir atsakomybėmis. Net ir buvimas ne itin darnioje poroje kurią stabilumą ir saugumą, kur viskas pažįstama, artima, tam tikra prasme nuspėjama, todėl skiriantis visų pirma susvyruoja ir subliūkšta dviejų žmonių kurtas bendros ateities pamatas, kai netenkame iki tol poroje su mylimu žmogumi puoselėto savo identiteto, todėl patiriame tapatybės krizę. Neretai mums skausmingai tenka iš naujo atsigręžti į save, persiorientuoti, išsikelti naujus gyvenimo tikslus, suvokti save kaip atskirą individą su naujais įpročiais, pomėgiais, laisvalaikio praleidimo būdu.

Išsiskyrimo skausmas gali būti itin aštrus ir veriantis, nes netenkame svarbios, ilgą laiką puoselėtos savo gyvenimo dalies – turime atsisveikinti su bendrais ateities planais, svajonėmis, lūkesčiais. Be to, skyrybos mus skatina susidurti akis į akį su pačiu savimi – pripažinti savo silpnumą, pažeidžiamumą, itin žeidžiantį faktą, kad mylimas žmogus mus paliko, nustojo mylėti, atmetė, galbūt pasirinko kitą vietoj mūsų. Nesvarbu, ar skyrybos įvyko draugiškai bendru sutarimu, ar viena pusė jaučiasi išduota, įskaudinta ir nuvilta, mums tenka susidurti su iš pradžių, atrodo, nepakeliamu dvasiniu skausmu ir po truputį mokytis su juo sugyventi ir integruoti jį į savo patirtį. Nors praradimą kiekvienas išgyvena individualiai, tačiau 1969 m. psichiatrė Elisabeth Kübler-Ross savo knygoje „Apie mirtį ir mirimą“ išskyrė 5 atsiskyrimo fazes, kurias patiriame netekties metu (nebūtinai žemiau nurodyta eilės tvarka).

Penkios atsiskyrimo fazės

Visų pirma žinia apie skyrybas sukelia šoką, kai netikima, žinia apie santykių pabaigą suvokiama lyg per miglą, rodos, kad visa tai tik nesusipratimas, kurį lemia spontaniškas ir emocijų padiktuotas neracionalus sprendimas, kad viskas išsispręs ir grįš į stabilią padėtį. Tai kelias valandas ar dienas trunkanti neigimo fazė, kai naudojamas stiprus savigynos mechanizmas, padedantis sušvelninti stabilumą ir pusiausvyrą griaunančią žinią bei padedantis pamažu adaptuotis prie realaus fakto ir būsimų pokyčių.

Suvokus esamą situaciją aplanko stiprus pykčio proveržis, kuris gali būt nukreiptas į mylimą žmogų, aplinkinius, pasaulį, Dievą. Kyla klausimai: „Kodėl aš? Kodėl būtent man taip nutiko?“ Už ką?“ Pyktis gali būti iracionalus, jo taikiniu gali tapti bet kas, todėl esančiam šalia skyrybas išgyvenančio žmogaus svarbu šio pykčio nepriimti asmeniškai. Pyktis – tai ženklas, kad prasideda ilgas ir skausmingas procesas, vedantis lyg pasikeitusios situacijos priėmimo.

Galiausiai pereinama į atgailą, derybas, kai žmogus bando pasikeisti tikėdamasis  susigrąžinti mylimąjį, jį idealizuoja. Mylimasis išaukštinamas ir atmintyje iškyla tik šviesūs ir teigiami santykių momentai, kurie kuria iliuziją, kad galima atkurti puoselėtą ryšį. Šiai fazei būdingas nestabilumas ir didelė emocijų kaita, kai euforiją keičia skausmas, palengvėjimą – gilus nusivylimas. Tai pereinamoji fazė, vedanti į pasveikimą, todėl natūralu, kad kelias dienas lydintį pozityvumą ir viltį staiga keičia pykčio, kaltinimų, atgailos, skausmo proveržiai. Svarbiausia šioje fazėje yra laikytis, ištverti ir priimti bei išjausti visus kylančius jausmus, nes tik per šių skausmingų ir chaotiškų jausmų priėmimą galimas išsilaisvinimas.

Atgailos etapą keičia depresija, liūdesys, skausmas, tuštuma, kaltinimai sau. Tai yra stiprių emocijų išgyvenimo metas, kai skaudžiai suvokiama, kad santykiai nutrūko, patiriama nežinia ir baimė dėl ateities, išgyvenamas atstūmimas. Nors šios fazės metu netektį išgyvenančiam žmogui labai svarbi artimo žmogaus parama, išklausymas, buvimas šalia, tačiau šiuo itin intensyviai išgyvenamų emocijų metu paliktasis yra nepaguodžiamas ir netiki, kad skausmas kada nors praeis. Tai tamsus nevilties periodas, kurį tiesiog reikia ištverti kaip įmanoma leidžiant atvirai sau jausti, lieti emocijas žodžiu, raštu, šaukiant, verkiant, svarbiausia – jų neslopinti (didelėmis vaistų dozėmis, maistu ar alkoholiu) ir neužgniaužti savyje (neapsimesti, kad nieko baisaus neįvyko, kad neskauda, nerūpi ir t. t.) Kad gijimo procesas vyktų sklandžiai, būtina sau leisti išjausti ir išgyventi visus kylančius jausmus po išsiskyrimo. Svarbu būti atviram sau pačiam, pripažinti savo silpnumą ir pralaimėjimą kuriant tarpasmeninius santykius, nes tik priimdamas savo kūno būsenas ir jas išjausdamas žmogus geba išsilaisvinti ir susigrąžinti savivertę.

Galiausiai pamažu artėjama prie susitaikymo ir pripažinimo fazės, kai po truputį pratinamasi prie naujos realybės. Gedėjimo procesas ilgas ir skausmingas, dažniausiai neapsieina be atkryčių, tačiau leidžiant sau patirti visą emocijų paletę ir jų intensyvumą, artėjama prie santykių griūties priėmimo. Kada tai įvyksta? Laiko atžvilgiu sunku apibrėžti, kadangi kiekvienam gedėjimas – labai individualus procesas, galintis trukti nuo kelių mėnesių iki kelių metų. Vieną dieną išaušta rytas, kai suvokiama, kad niekada nebebus taip, kaip buvo, kad partneris nebegrįš ir pažvelgus iš šalies į savo buvusius santykius galima įvardinti tai, kas juose buvo gera ir bloga, gebama atvirai ir be pykčio ar didelių nuoskaudų pripažinti savo ir partnerio klaidas. Dar vėliau atkuriama autentiška tapatybė su savais interesais ir vertybėmis, kai suvokiama, kad esu vienas, nepalaikau santykių ir nesu niekam įsipareigojęs.

Praktiniai patarimai, kaip išgyventi skyrybas

Venkite kontakto su buvusiu partneriu. Nors labai sunku atsiriboti nuo žmogaus, kuris yra tapęs svarbia jūsų gyvenimo dalimi, tačiau turite atsispirti pagundai jam parašyti, paskambinti, prašyti pagalbos. Turite suprasti skaudžią tiesą, kad šis žmogus jūsų nebemyli ir nebesieja ateities kartu, todėl visi bandymai jį susigrąžinti ar įtikinti likti kartu bus bergždi, nes neįmanoma priversti kito žmogaus jus mylėti.  Be to, nekurkite iliuzijų apie draugišką bendravimą santykiams nutrūkus, nes tai bus tarsi pilamas karštas aliejus ant žaizdos. Būkite stiprus, laikykitės, ištverkite, o kai jausite pagundą susisiekti su buvusiu partneriu, verčiau kreipkitės pagalbos į artimą draugą ar šeimos narį, kad jus palaikytų, išklausytų, liktų su jumis, kol šis troškimas praeis. Jeigu turite bendrų vaikų, visiškai išvengti kontakto nepavyks, tačiau stenkitės bendrauti dalykiškai ir ramiai, spręskite klausimus, susijusius su vaikų priežiūra, venkite asmeniškumų.

Išmeskite ar paslėpkite daiktus, kurie jums primena jūsų buvusį mylimąjį. Tai gali būti nuotraukos, dovanos, rūbai. Jei gyvenote kartu, po skyrybų svarbu pakeisti aplinką – nebūtina pakeisti gyvenamosios vietos, bet baldų išsidėstymą, kelias interjero detales, kad kambarys netaptų prisiminimų buveine, bet skleistų  naujų galimybių ir pokyčių aurą.

Nebeidealizuokite savo buvusio partnerio. Nors pačios aitriausios skyrybų fazės metu esame linkę išaukštinti buvusį mylimąjį, apgobti jį idealumo skraiste išryškinant tik teigiamus jo bruožus, tačiau grįžus į realybę esame pajėgūs objektyviai įvertinti buvusius santykius ir nukelti partnerį nuo pjedestalo. Paimkite popieriaus lapą ir susirašykite visas neigiamas savybes, kurios jus erzindavo santykių metu. Galbūt jūsų partneris nuolat palikdavo netvarką, žaisdavo kompiuterinius žaidimus, neišklausydavo jūsų, primygtinai prašydavo leisti laiką su jo ar jos šeima. Suvokite, kad jūsų santykiai nebuvo pavyzdiniai ir nuo šiol esate laisvas tiesti savo gyvenimo kelią taip, kaip norite. Šį sąrašą saugokite ir užėjus silpnumo akimirkai perskaitykite jį ir suvoksite, kad tai jums į naudą išėjęs įvykis.

Parašykite laišką savo buvusiam mylimajam. Psichologai teigia, kad laiškų rašymas jų neišsiunčiant turi teigiamą poveikį išlaisvinant žmogaus emocijas, atsikratant nuoskaudų, pykčio apraiškų. Galbūt jūsų santykiai nutrūko staiga, todėl jūs neturėjote galimybės išsiaiškinti skyrybų priežasčių su partneriu arba jus netikėtai įskaudino ir išdavė, todėl jaučiate kartėlį ir pyktį. Parašykite laisvos formos laišką, adresuotą buvusiam partneriui, tačiau jo neišsiųskite. Laiške atvirai ir nuoširdžiai išsakykite nuoskaudas ir jausmus, kuriuos jums sukėlė tam tikri jo veiksmai ar žodžiai. Atleiskite savo partneriui ir atsisveikinkite su juo, kad praeitis liktų už užvertų durų. Nepamirškite, kad atleidimas yra svarbus jūsų vidinei ramybei ir harmonijai, ir atleidžiate tik dėl savo gerovės atverdamas duris ateičiai, naujiems žmonėms ir perspektyvoms. Laiškų rašymas veikia kaip terapija, kuri padeda ne tik geriau suvokti savo būseną, bet ir išlaisvinti neigiamas emocijas.

Leiskite laiką tarp žmonių. Būdami poroje dažniau laiką leidžiame kartu su partneriu, rečiau susitinkame su draugais ar aplankome šeimą, todėl dabar pats laikas atgaivinti ryšius su žmonėmis, kuriems nebuvo laiko – atsigręžkite į savo šeimą, pakvieskite draugus pasivaikščioti ar išgerti puodelį kavos, parašykite tiems, su kuriais senokai nebendravote, bet norėtume susitikti, ir pamatysite, koks platus ratas jus supančių žmonių yra šalia, tik reikia parodyti iniciatyvą. Galbūt seniai lankėtės teatre, koncerte ar visada svajojote sudalyvauti bėgimo varžybose – metas pirmyn!  Dabar pats tinkamiausias metas skirti laiką savo pomėgiams,  būti atviram pasauliui ir pasinaudoti atsiveriančiomis galimybėmis, kurios lemia naujas pažintis.

Ugdykite dvasingumą. Patiriant sukrėtimus ir gyvenimo lūžius svarbu turėti į ką atsiremti. Dažnai mus palaiko šeima, draugai, tačiau kartais to nepakanka, nes kiekvienas skyrybų skausmą išgyvename individualiai ir asmeniškai, niekas to negali padaryti už mus. Jei esate tikintis, nebijokite pagalbos ir stiprybės prašyti Dievo maldoje, nueikite į bažnyčią. Taip pat leiskite laiką gamtoje, grožėkitės ja ir ieškokite vidinės ramybės. Tikėkite, kad gyvenime nebūna atsitiktinumų, todėl ir šis įvykis išeis jums į naudą, gyvenimo pamokos skaudžios, bet teisingos. Skaitykite knygas. Užmegzkite ryšį su savimi ir drąsinkite save kasdien po kelis kartus: „Man sunku, aš bijau, bet šis skausmas amžinai nesitęs, nes mano gyvenimas pripildytas gėrio ir šviesos. Esu vertas  viso, ko geriausio.“

Skirkite laiko sau. Dabar, kai jau atsigręžėte į save ir atkūrėte taikų santykį su savimi, įgijote išminties ir sustiprėjote dvasiškai, nenustokite augti ir savimi rūpintis. Užsiimkite jums malonia veikla – skaitymu, bėgiojimu, piešimu, nėrimu, pasivaikščiojimais gamtoje, ilsėkitės. Mėgaukitės savo draugija, sekite savo širdies balsą, kuris jus nuves tinkama linkme. Prisiimkite atsakomybę už savo gyvenimą, mylėkite save tokį, koks esate, jauskite dėkingumą už tai, kad esate, turite galimybę gyventi, augti, tobulėti, bendrauti ir mylėti.

Kokia skyrybų nauda?

Nors skyrybas išgyvenantis žmogus dar negali suvokti, kad šis etapas kada nors baigsis ir jis vėl gebės džiaugtis gyvenimu, tačiau niekas gyvenime nevyksta atsitiktinai ir kiekvienas, net ir itin skaudus potyris, mus moko išminties, atsigręžimo į save, meilės sau. Skyrybos visų pirma yra pokytis ir galimybė iš naujo atrasti save ir stiprėti bei augti dvasiškai. Kartais mes taip susiliejame su savo partnerio gyvenimu, kad prarandame savo tapatybę, todėl išsiskyrimas mums leidžia atkurti  autonomišką savivertę ir prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. Svarbu atsigręžti į save ir suprasti, kas man teikia džiaugsmą ir pilnatvę, ką noriu pasiekti šiame gyvenime, kokios mano vertybės ir asmeninės ribos, kokie mano asmeniniai pomėgiai ir tikslai. Po išgyventų skyrybų tampame  brandesni, atsparesni ir stipresni atlaikyti gyvenimo negandas. Neretai skyrybos yra gyvenimo pamoka, suteikianti išminties ateityje susikurti kokybiškesnius tarpusavio santykius.

Kada derėtų megzti naujus santykius?

Labai dažnai kyla klausimas, kada reikėtų pradėti kurti naujus santykius. Nors kai kurie šaltiniai teigia, kad reikėtų pabūti vienam tiek laiko, kiek buvo praleista su partneriu ar bent pusę to laiko, tačiau nėra vienareikšmio atsakymo. Tai labai individualu ir nuo kiekvieno žmogaus priklauso, kada jis jausis pasiruošęs kurti naujus santykius – vienam užteks kelių mėnesių, kitam – poros metų.

Išsiskyrus labai svarbu pabūti vienam  su savimi, kad būtų suvokta nauja savastis – „aš be antrosios pusės“. Taip pat naudinga realistiškai pažvelgti į nutrūkusius santykius ir įvertinti, ką kituose santykiuose jūs darytumėte kitaip, ko vengtumėte, nes suvokę tai gebėsite nebekartoti praeities santykių šablonų. Atsiverkite naujam gyvenimo etapui ir iššūkiams, atkurkite autonomišką tapatybę su savo interesais ir ribomis, peržiūrėkite savo gyvenimo tikslus ir jų siekite. Kai vėl tvirtai stovėsite ant savo kojų, augsite ir tobulėsite, gyvensite taikoje ir ramybėje su savimi, puikiai jausitės būdamas vienas su savimi ir kitų asmenų draugijoje, gyvenimas jums vėl dovanos galimybę sukurti tvirtus ir nuoširdžius tarpasmeninius santykius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *