Magiška gamtos galia

Jūros bangų šniokštimas ramina ir gąsdina savo galybe, įvairia spalvų gama nusidažę rudens lapai kelia nuostabą ir susižavėjimą, po žiemos šalčių ant medžių besikalantys pumpurai byloje apie harmoniją ir pasaulio tvarką, ryškiu raudoniu nutviekstas saulėlydis leidžia pajusti amžinybės dvelksmą. Dažnai intuityviai traukiamės į gamtą siekdami atkurti gyvybines jėgas, pailsėti, pasisemti įkvėpimo. Kuo mus traukia ir praturtina buvimas gamtoje?

Padeda atitrūkti nuo kasdienybės ir pailsėti

Kartais pats geriausias poilsis gali trukti 10 min. – užtenka ramiai pasėdėti prie upės ir pajusti jos tėkmę – lėta ar greitėjanti, rami ar staigi, gili ar paviršutiniška. Nevertinam ir neanalizuojam jos, nes jaučiam, kad ji sava, tokia, kokia ir turi būti. Buvimas gamtoje išgrynina, leidžia nukreipti dėmesį į savirefleksiją, ryšį su Visata,  palikti žemiškas problemas. Dažnai gamta siejasi su ramybe, harmonija ir dvasingumu, todėl veržiamės į jos prieglobstį pavargę nuo kasdienybės erzulio ir chaoso, nutolę nuo savęs, išeikvoję kūrybines jėgas, praradę pusiausvyrą. Visai nebūtina mesti darbus ar pareigas ir lėkti į parką ar važiuoti prie jūros norint atsikvėpti – esame apsupti  kūrinijos grožio ir stebuklų visur ir visada. Dirbant biure galima pasidaryti trumpą pertraukėlę ir pažvelgti pro langą į dangų ir pamatyti švelnius it šilkas debesis, einant anksti ryte žvarbų rytą į susitikimą galima pasigrožėti tekančios saulės peizažu, vedant šunį į lauką ar einant į parduotuvę vakare palydėti saulę ir pasidžiaugti įkvėpiančiu vaizdu.

Gamta labai įvairialypė, todėl svarbu rasti ir vertinti tai, kas jums teikia pilnatvę ir ramybę – galbūt lietus, žaluma, šaltis, vėjo dvelksmas ar žiedų aromatas. Pasisemkite tai, ko jums reikia tuo momentu. Ateikite tada, kai jaučiate, kad jums trūksta harmonijos, ateikite spontaniškai, neplanuodami, būkite nusiteikę priimti – taip, kaip permainas, pokyčius, metų laikų kaitas priima gyvastis neklausdama ir nesipriešindama. Maksimaliai atsiverkite tam, ką matote, girdite ir jaučiate, nes niekas mums nepriklauso, bet esame gausiai apdovanoti, gamta – viena iš dovanų. Atsipalaiduokite ir būkite tėkmėje kartu su Visata.

Leidžia matyti visumą, jaustis jos dalimi

Harmoniją patiriame tada, kai būdami savimi jaučiame bendrystę ir vienį, jaučiamės esą sudėtinė darnaus pasaulio dalis, kuriame kiekvienas augalas, vabzdys, gyvūnas ir žmogus randa savo vietą, yra nepakeičiamas ir nepakartojamas. Kai suvokiu savo paskirtį ir gyvenu pagal savo prigimtį, skleidžiu šviesą, lengvumą, gausą, tyrumą. Jei abejojate, įsiklausykite į paukščių čiulbesį, kuris byloja džiaugsmą būti ir dalintis. Gamtos gyvenimas visada gyvybingas, judrus, nuolat besikeičiantis, atsinaujinantis, paklūstantis pasaulio tvarkai, sklidinas iš savęs ir pakankamas toks, koks yra.

Kas vyksta žmonių gyvenime? Nuostabi galia mąstyti kartais atsigręžia prieš mus, kai imame lyginti savo ir aplinkinių gyvenimą ir pasiekimus, kai svajojame apie gyvenimą be problemų ir rūpesčių, kai norim pakeisti artimuosius ar pasaulį, kai jaučiamės apleisti, nesuprasti, vieniši. Kartais stipriai atitolstame nuo savasties, paskęstame rūpesčiuose, kai viena problema keičia kitą, kai pavargstame nuolat nešti „žemišką naštą“. Išeitis yra – priimti tai, kas šiuo metu vyksta mūsų gyvenime, ir nukreipti žvilgsnį toliau – nuo žemiškumo prie dieviškumo. Palikite žemiškus vargus ir pagalvokite, kad esate sudėtingo, žmogui nepažinaus ir neatsitiktinai sukurto plano dalis, kad visi jūsų gyvenimo įvykiai ir asmenybė randa vietą spalvingoje pasaulio dėlionėje, jūs nesate atskirtas ir vienišas. Esate svarbi visumos dalis, kuri sudaro bendrystę ir harmoniją. Gamta nevertina ir nelygina, tiesiog būna, todėl leiskite ir sau tiesiog būti ir pajusti tą jungiantį ryšį, o grįžtant prie žemiškų reikalų – viskas bus gerai, išsispręs, jei veiksite, Visata jums linki gero.

Ramina, įkvėpia, išgrynina

Būti gamtoje – būti su savimi. Žmonių minioje ar šurmulyje dažnai skubam, lekiam, nekantraujam, o sugrįžę į kūriniją ne tik sulėtinam greitą gyvenimo tempą, nurimstam, apsivalom, įsiklausom į save, pasisemiam įkvėpimo naujiems sumanymams, kūrybai. Gamta ramina, nes joje vyrauja darna ir amžinybė, tai puiki vieta atvėsinti įkaitusį protą, neramias mintis, nustoti vertinti. Mūsų pačių vertinimas skirsto įvykius į teigiamus ar neigiamus, bet bendrąja prasme jie tiesiog vyksta, gyvenimas eina savo vaga pirmyn, priimam tai, ko patys nevaldom ir nekontroliuojam. Ramybė eina išvien su priėmimu, buvimu savimi, buvimu čia ir dabar. Gamta iš savęs skleidžia vienovę ir harmoniją, nesvarbu, kad vienas medis kreivesnis, katė rainesnė ar upė seklesnė – viskas savo vietoje taip, kaip turi būti.

Kūrinijos grožis visais laikas kvietė pas save ir įkvėpė kurti meniškos prigimties žmones. Jis pasižymi dinamiškumu, gyvumu, naujumu, kaskart kelia nuostabą ir susižavėjimą. Kiekvienas saulėtekis, debesų žaismas, miško peizažas, atspindys vandenyje yra unikalus ir nepakartojamas. Atrodo, kiekvieną vakarą saulė leidžiasi, bet kaskart tas vaizdas prikausto ir atima žadą lyg matytum tai pirmą kartą. Gamta mums perduoda amžinybės, begalybės ir pasaulio tvarkos jausmą. Apdainuoti, piešti, aprašyti galima ne tik aplink esantį užburiantį vaizdą, bet būnant vienumoje gamtoje dažnai aplanko ir įkvėpimas keisti savo gyvenimą, ryžtis permainoms, semtis jėgų, kad ir aš pasiekčiau tokią darną ir lengvumą, kurią matau aplink save. Mes išsigryniname – tai, kas paviršutiniška ir nereikalinga, atkrenta, lieka tik esmė ir savastis. Jei ketinate ryžtis pokyčiams ar juos patiriate – esate nelengvame, bet būtiname kelyje, eikite į gamtą ir semkitės to, ko jums reikia: ramybės, įkvėpimo, stiprybės (kaip audras atlaiko medžiai), tikėjimo, harmonijos.

Leidžia būti čia ir dabar

Praeities nebėra, ateities dar nėra, todėl visa, kas tikra ir gyva, yra dabartis. Norint būti čia ir dabar reikia nuraminti ir nutildyti proto balsą, kuris linkęs analizuoti, lyginti, planuoti, spręsti problemas. Jam sunku tiesiog atsipalaiduoti, maksimaliai išjausti ir mėgautis akimirkos žavesiu, kai užtenka tiesiog būti ir pasidžiaugti tuo, ką matome, girdime, jaučiame, užuodžiame čia ir dabar. Pavyzdžiui, einant gatve negalvoti apie rytojaus susitikimą ar eilę laukiančių darbų namuose, bet sutelkti dėmesį į tai, ką matau – į spalvų variacijas, objektų formas, praeivių veidus ir nuotaikas, į tai, ką girdžiu – mašinų triukšmą, vaikų klegesį, paukščius, į tai, ką jaučiu – šios akimirkos atmosferą, vidinę būseną, į tai, ką užuodžiu – žiedų kvapą, šviežių bandelių ar kavos aromatą ir t. t. Pasimokyti būti dabartyje galima iš vaikų, kurie smalsiai ir drąsiai tyrinėja aplinką, džiaugiasi smulkmenomis, nekaupia pykčio ar nuoskaudų, nėra paveikti socialinių normų.

Žinoma, lengviau pasakyti nei padaryti, bet praktikuojantis ir ugdant sąmoningumą artėjame prie pilnatvės, kai užtenka tiek, kiek yra dabar. Gamta nuolat kinta ir turi savo ciklus – stebint ant medžių likusius kelis sudžiūvusius rudens lapus sunku patikėti, kad už pusės metų čia vėl bus žalia ir vešlu. Kiekvienas metų laikas ypatingas ir žavus – reprezentuoja amžiną atsinaujinimą per pabaigos ir pradžios ciklus. Jei jaučiate sąstingį ir gyvybės stoką savo gyvenime, atsigręžkite į gamtą, kuri nuolat tėkmėje, įsiliekite į ją, pajauskite, kaip gera būti čia ir dabar. Viskas keičiasi, kažkas pasibaigia ir prasideda, dažnai to negalime kontroliuoti. Ar reikia? Priimkite tai, kas jums teikia džiaugsmą, pozityvumą ir lengvumą to nesisavindami.

Gamta – veiksmingas, lengvai prieinamas ir nieko nekainuojantis vaistas nuo daugelio negalavimų ir rūpesčių, tereikia įsilieti į jos ritmą ir nesipriešinti. Viskas išsibanguoja, niekas nevyksta veltui, viskas mums į naudą. Gyvenimas kaip upė niekada nestovi vietoje, nuolat teka, keičia kryptį, atneša naujas patirtis ir pamokas. Būkite tėkmė – nekeiskite ir nekontroliuokite to, ko negalite valdyti, nesiveržkite ten, kur jūsų nepriima ir nelaukia,  bet priimkite – upė išgrynina tai, kas svarbu ir amžina.

One thought on “Magiška gamtos galia

  1. “Mes savo kelyje esame tikri piligrimai, bandantys žvilgsniais ir žingsniais pajusti šį pasaulį. Nėra tokios problemos, kurios neišspręstum vaikščiodamas. Žingsniavimas yra pati stipriausia meditacija. Lyg ir susilieji su gamtos ritmu, tampi jos dalimi, vabaliuku, ropojančiu takeliu, lygiu su visais kitais miško gyventojais. Nebeturi nei praeities, nei ateities – vieną palikai, o iki kitos dar neatėjai, šiuo metu tiesiog esi kelyje, atsisakęs ankstesnio savęs ir dar nežinantis, kokį save sutiksi kelio gale.
    Gyvenimui grožio suteikia nuolatinė tėkmė – jis stabteli ten, kur upelis šniokšdamas ritasi per akmenis. Matai, koks skaidrus tekantis upės vanduo. O kas bus jei ją užtvenksime?
    – Vanduo sušils, galbūt susidrums, prisiveis varlių, nebebus toks skaidrus ir gaivinantis. Stovintis vanduo nebūna skaidrus. Todėl ir žmonės neturėtų sustoti, nurimti ir nugrimzti, nes kaipmat apauga maurais. Reikia netrypčioti vietoje, neapsnūsti, neapsitverti sienomis, bet judėti, tekėti, kurti, būti atviram, ką matai, ką sutinki savo kely. Reikia nebijoti improvizuoti, nebijoti sunkių situacijų, nes net ir jos geriau už ramų pelkėjimą…” (A.T.)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *