Mano atrama – vidinė stiprybė

Valtis neskęsta vandenyje, ji skęsta tada, kai joje yra vanduo. Gyvenimas mus išbando, moko ir grūdina siųsdamas iššūkius, sunkumus, netektis, ligas, pralaimėjimus. Kai nustojame keikti likimą, gailėti savęs ir klausinėti „už ką man?“, galime priimti šias patirtis, išbūti jose ir integruoti jas į savo gyvenimą. Taip turėjo nutikti. Įgijau stiprybės, brandos, tikėjimo, kantrybės, paaugau ir sutvirtėjau kaip asmenybė, kaip niekad vertinu buvimą čia ir dabar, paprastus džiaugsmus, bendrumą. Kaip pripildyti savo vidinės stiprybės rezervuarus?

Laikykitės

Lengviau pasakyti nei padaryti, bet užklupus sunkiam laikotarpiui svarbiausia nepasiduoti ir laikytis, ištverti ir eiti per  šį patyrimą. Kažkada padėkosite sau už tai, kad nepalūžote, kad ir kaip sunku buvo. Galite stiprybės semtis iš gamtos – medžiai atlaiko audras, sunykusi gėlė vėl pražysta, įšalusi žemė atšyla ir augina gyvybę. Gyvenimas cikliškas, todėl jei dabar kenčiate ar suklupote,  tai amžinai netruks, nors dabar tuo neįmanoma patikėti. Nepamirškite, kad žiemos šaltį ir sąstingį visada keičia pavasario žaluma ir šiluma. Keiskite tai, kas jūsų galioje, imkitės aktyvių veiksmų gerinti savo gyvenimo kokybę. Tačiau kartais susiduriame su situacijomis, kurių nevaldome (pvz., lėtinės ligos, praradimai) ar negalime pagreitinti (pvz., savo kelio paieškos).

Ne veltui sakoma, kad bėda po vieną nevaikšto, būkite tam pasiruošę. Kai atsidursite savęs išbandymo kelyje, liksite vieni, pavargę, jausitės nebeturį jėgų ar priėję savo galimybių ribas, neretai situacija taps dar labiau komplikuota. Jau pasakėte sau „daugiau negaliu“, nebegali būti blogiau – ir susiduriate su dar keliais iššūkiais. Laikykitės, priimkite ir eikite toliau su tuo bagažu, kurį nešate, nesustokite. Sunkumai mus išgrynina – žemiški rūpesčiai ir skundai apie blogą orą lieka užmaršty, kai klajojame ir susiduriame su rimtomis problemomis. Negalvokite, kad pasaulis jus baudžia ar atstumia, kitiems sekasi geriau ir lengviau. O gal jūs esate tas gyvenimo išrinktas ir apdovanotas žmogus, kuriam lemta ne tik daug skausmo ir nežinios patirti, bet kuris savyje kaupia išmintį, brandą ir išmoksta vertinti tai, ką turi? Gyvenimas mums linki gero net skaudžiai pamokydamas ar grūdindamas –  jei priimsim šias pamokas, augsim ir stiprėsim. Įgyta vidinė stiprybė padės ne tik atlaikyti gyvenimo negandas, bet ir skatins džiaugtis smulkmenomis, vertinti paprastumą ir nuoširdumą.

Tikėkite

Patiriant sunkumus svarbu ne tik semtis jėgų iš savęs, bet ir prašyti įkvėpimo ir palaikymo iš aukščiau ar iš kitų žmonių. Tai gali būti tikėjimas Dievu, Visata, pasaulio tvarka, gamta, artimo žmogaus palaikymas, padrąsinimas ir t. t. Stenkitės pajausti visumą – kad jūsų gyvenimas su visais nuopuoliais ir pakilimais yra toks, koks turi būti, jame nėra chaoso, jūs esate unikalus, kaip ir jūsų gyvenimo istorija. Viskas jums į naudą, anksčiau ar vėliau išsispręs palankiausia linkme. Prašykite ne pašalinti problemas, bet suteikti stiprybės ir atkaklumo jas priimti ir spręsti. Jūs esate savo kelionės žemėlapio sudarytojas ir keliautojas – prisiimkite autorystę už savo kelią.

Ugdyti vidinę stiprybę per tikėjimą galite medituodamas, vaikščiodamas gamtoje ir ja grožėdamasis, melsdamasis, dalyvaudamas savipagalbos grupėse. Jūs nesate vienas, pasaulis turi savo dėsnius ir tvarką, kurią siekiame perprasti ir jai paklusti. Skausmas bus geriausias mokytojas, jei atsiversime jam ir išgirsime tai, ką jis mums nori pasakyti.  Nė vienas jūsų sutiktas žmogus nėra atsitiktinumas, nė viena skausminga situacija nenutiko šiaip sau – mokytojas ateina pas mokinį, kai šis pasiruošęs išgirsti. Visata mus saugo ir globoja, net įvykus nesėkmei pagalvokite, kad galėjo baigtis dar blogiau – jei esam gyvi, niekas neprarasta. Įvykus avarijai ar sudegus namams gaila suniokoto turto, bet visi liko sveiki ir gyvi, susirgus lėtine liga pikta ir skaudu, bet šiais laikais vaistų pagalba daugelio ligų eiga pristabdoma ir kontroliuojama. Pasitikėkite pasaulio tvarka, dėkokite jai, prašykite jėgų ir įkvėpimo eiti pirmyn. Būkite budrus – Visata mums padeda atsiųsdama energiją, žmones, įvykius, ženklus, kurių pagalba įveikiam ir, rodos, nepalankiausias gyvenimo situacijas.

Rašykite

Labai svarbu patiriamą įtampą, stresą, kančią, neviltį, pyktį ir nuoskaudas išlieti – verkti, kalbėtis, sportuoti, išrašyti. Šiuo atveju rašymo terapija yra itin veiksminga priemonė, kuri padeda padėti gyti pačiam sau – išrašydami skaudulius ne tik apsivalome nuo stiprių jausmų ir emocijų, atveriame giliausias žaizdas, išsisakome, bet ir priartėjame prie savianalizės. Kodėl man skauda? Ko ilgiuosi? Kas esu? Rašydami nebijom, kad kažkas perskaitys ar sukritikuos mus, nesupras, nuvertins, ims guosti ar raminti – tai tekstas, skirtas mums patiems išsigryninti ir atvirai išlieti skausmą ar nerimą. Taip pat galite parašyti sau laišką ir save padrąsinti, įkvėpti kaip tikras draugas. Negailėkite sau švelnumo, empatijos, atjautos. Geriausiam draugui jų nepritrūktų?

Kaip pradėti rašyti? Pasiimkite popieriaus lapą, tušinuką ir 15-20 min. kasdien pagal poreikį rašykite laisvai tai, apie ką norite. Gramatika, skyryba nėra svarbi, būkite sau atviras ir tiesus. Nevertinkite, tiesiog rašykite. Siekiant efektyvių rašymo terapijos tikslų reikia tam skirti laiko ir turėti kantrybės. Sužeidimai gyja lėtai, kantriai tvarstant ir valant žaizdas jos mažėja. Rašykite tiek, kiek norisi, tegul rašymas gydo ir tampa jūsų kasdiene dalimi. Net labai užimtoje dienotvarkėje anksti ryte ar vakare prieš miegą raskite laiko sau ir savo patyrimams. Rašymo poveikis pastebimas ne iškart, dažnai pradžioje būna priešingas rezultatas, kai pradedame gilintis į skaudžias, nemalonias, žeidžiančias patirtis. Tampame liūdni, prislėgti, norisi užversti šį lapą, pamiršti, slopinti, pabėgti – tai aiškūs ženklai, kad reikia ten eiti. Ko aš bijau? Ko vengiu? Nepamirškite, kad tiesa negali žeisti, ji išlaisvina, bet pirma reikia apsivalyti, išlieti jausmus ir emocijas, integruoti šią patirtį į savo gyvenimą, o tai dažnai nėra malonu ir lengva. Nebijokite, atsiverkite tiesai ir rašymui – žaizdos gyja jas pamažu valant ir tvarstant.

Pažvelkite kitaip

Mes nesame atsakingi už didelę dalį gyvenime vykstančių įvykių ar už kitus žmones, bet visada esam atsakingi už tai, kaip į juos reaguojam. Tai mums duota galia. Anot kognityvinės terapijos, kaip mąstysim, taip ir jausimės: mūsų mintys lemia mūsų jausmus, būseną, elgesį. Žodžiai „skausmingas“, „blogas“ ar „liūdnas“ kiekvienam žmogui reikš skirtingus dalykus, todėl vienas gyvenimo išbandymą priims kaip galimybę, kitas – kaip pasaulio pabaigą. Net jei negalite keisti objektyvių aplinkybių, visada galite rinktis savo požiūrį. Jei į gyvenimo iššūkius ar nesėkmes, pažvelgsite kaip į galimybę augti ir stiprėti, įgyti naujų įgūdžių, išmokti gyvenimo pamoką, ugdyti kantrybę, atkaklumą, drąsą? Net įvykus pačiai nepalankiausiai situacijai būsite laimėtojas ir savo gyvenimo šeimininkas – išmintis, stiprybė, branda, tobulėjimas, nukreipimas kita linkme neateina savaime, tai pasaulio dovanos mums.

Gyvenime ne kartą patiriame nuopuolius, nesėkmes, nusivylimus, kartėlį. Net jei jums dabar atrodo, kad niekada nebuvo blogiau, pabandykite popieriaus lape surašyti labiausiai sukrėtusius ir skaudžiausius gyvenimo įvykius. Nemažas sąrašas? Turbūt patiriant visas surašytas patirtis galvojote „daugiau negaliu“, „tai  niekada nesibaigs“, „nebeturiu jėgų“, „pasiduodu“, bet praėjote ir išlikote. Kas jums padėjo tai praeiti? Į ką rėmėtės? Jei išgyvenote tada, išgyvensite ir šią negandą, kad ir kokia nemaloni ji būtų. Paanalizuokite ir užrašykite, kokios atramos jums padeda eiti per skausmingas patirtis, galbūt galite jomis remtis ir dabar?

Rinkitės drąsų gyvenimą. Geriau klysti ir klaidžioti ieškant savo kelio nei apskritai nebandyti, pasiduoti baimei, nuleisti galvą, likti ten, kur saugu, bet nuobodu. Ieškodami savęs, klajodami ir atsiduodami nežiniai atveriam naujus horizontus. Jei apsiginkluosim ištverme ir kantrybe, anksčiau ar vėliau surasim savo uostą. Pasikliaukit savo širdimi ir intuicija ir atsiduokit kelionei, viskas bus taip, kaip turi būti.

Priimdami iššūkius, negandas ir sunkumus einam išvien su gyvenimo tėkme, kuri mus veda ten, kur mūsų vieta. Kartais per brūzgynus, pelkes, purvą, tamsą, šaltį. Vidinė stiprybė – kai nesipriešinam, nekontroliuojam, nekeičiam, nebėgam, neslopinam, bet ramiai ir oriai priimam tai, kas mums duota. Žiemos speigą pakeis atlydis, po tamsios nakties išauš šviesos pripildytas rytas, sunkūs ir įtempti laikai atsitrauks – liksim mes, sustiprėję, paaugę, išsigryninę, dar labiau mylintys gyvenimą.

One thought on “Mano atrama – vidinė stiprybė

  1. “Žmogus nors ir ribotas, turi teisę rinktis. Gali rinktis gerus darbus, gali rinktis blogus… Kiekvieną rytą gali apsispręsti, kaip priimsi tau likimo siunčiamus išbandymus, ar mėginsi juose įžiūrėti ką nors švento ir reikšmingo, ar tik niurzgėsi ir gadinsi nuotaiką kitiems… Mes turime kelią ir juo einame, o visa kita yra tik laiki i trukdžiai.
    Iš teisų ne gyvenimas mums priklauso, bet mes priklausome gyvenimui, esame duoti. Mes nesirenkame ir nesprendžiame, bet esame dieviškos harmonijos dalis su savo nediduku vaidmeniu. Paradoksalu, bet vos suvoki, kad esi mažas kubelis, dingsta įtampa, atsipalaiduoji, nusimeti tą per sunkią naštą ir net pradedi šypsotis. Ir smagiausia, kad netgi lengviau bendrauji su aplinkiniais. Nes nebesistengi jų pakeisti, tu netgi su džiaugsmu priimi kitų žmonių skirtingumą ir nuomones ir nebebandai jų užtempti ant savo įsivaizduojamo pasaulio kurpalio. Nes žinai, kad ne tu jį sukūrei, ne tu parašei pjesę…
    Turime stengtis būti ramūs kaip Kristus, miegantis valtyje per audrą Galilėjos ežere. Turime išmokti išorinių ir vidinių audrų blaškomoje savo valtyje išlaikyti ramią Dievu pasitikinčią sielą. Štai kada iš širdies ir nuolankiai pripažinsime “teesie Tavo valia”. (A.T.)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *