Turbūt daugelis sutiks, kad asmeniniai santykiai realizuoja mūsų žmogiškuosius meilės, šilumos ir bendrumo poreikius: pasidalyta laimė didėja, o išklausytas skausmas ir mylimo žmogaus apkabinimas ramina, ugdoma tolerancija ir pakantumas kitam, dalijamasi idėjomis, kartu leidžiamas laisvalaikis ir gyvenimas. Tačiau viename ar kitame gyvenimo tarpsnyje kuriami santykiai gali iširti arba antrosios pusės paieškos gali užsitęsti. Kasdien mus atakuoja internetiniai puslapiai siūlydami neišeinant iš namų megzti pažintis, aplinkiniai kalba apie baimę būti vienam, per šeimos susibūrimus vis klausiama, kada sutiksi savo antrąją pusę, bičiuliai vis siūlo širdies kandidatus, bet ar tikrai būti vienam prilygsta bausmei ir statusui, paženklintu „nevykėlio“ etikete?
Galimybė atrasti savo tapatybę
Įsivaizduokite, kad Eglė nemėgsta šalčio, tačiau, kadangi gyvena Lietuvoje, rudenį ir žiemą jai neišvengiamai tenka susidurti su speigu, vėjuotu ir lietingu oru. Ji turi keletą pasirinkimų: gali ignoruoti tokį orą svajodama ir laukdama atkeliaujančios pavasario šilumos, gali neigti tokį orą ir skųstis aplinkiniams, kad negali pakęsti šalčio, arba šilčiau apsirengti, užsimaukšlinti žieminę kepurę, dvi poras pirštinių ir vykdyti savo kasdienes užduotis, o jas bevykdant ateis ir išsvajota šiluma. Žinoma, Eglė turi galimybę išskristi į šiltuosius kraštus ir taip aplenkti žvarbų orą, bet šįkart ne apie tai. Ar buvimas su savimi jums bus kančia ir bausmė, ar galimybė save labiau pažinti ir atskleisti savo talentus – spręsti jums.
Vis dėlto tikiu, kad mylėdami save nuspręsite save apdovanoti, todėl pirma dovana, kurią išvyniosite būdamas su savimi, bus galimybė save labiau pažinti, atrasti savo tapatybę ir savarankiškai susidėlioti gyvenimo prioritetus. Pažinti save, atrasti savo pašaukimą gyvenime ir autentišką tapatybę yra išties nelengva užduotis, kurią ne tik sunkina greitas gyvenimo tempas, kai staigiai turime priimti sudėtingus sprendimus (pavyzdžiui, iškart po mokyklos baigimo neturėdami patirties renkamės studijų kryptį), šeimos narių įtaka (skatinimas sekti tėvų pėdomis, nors trūksta motyvacijos), draugų patarimai ar pasirinkimai (rinktis tą pačią studijų programą, nes bus drąsiau ir smagiau mokytis). Brandžios ir darnios poros priimdamos sprendimus ar spręsdamos problemas geba išlaikyti savo autonomišką tapatybę ir pagarbą vienas kitam dėl skirtumų, tačiau jei nejaučiate, kad suradote savo identitetą, buvimas vienam ne tik leis skirti laiko savęs pažinimui, bet ir ateityje garantuos harmoniją būnant dviese, kai abu partneriai jausis lygiaverčiai poroje.
Būdami vieni patiriame neišvengiamą, atvirą ir kartais skaudžią akistatą su savimi, kurią galima palyginti „likimu nuogam“, kai esame pažeidžiami ir tikri, nebeturime už ko pasislėpti (pavyzdžiui, santykiuose galima bėgti nuo savęs partnerio poreikius iškeliant aukščiau už savo). Buvimas su savimi tarsi leidžia suvesti sąskaitas su pačiu savimi ir pažiūrėti, kaip per pastaruosius metus su savimi elgiausi (buvau švelnus, atlaidus, rūpestingas sau ar griežtas, teisiantis, reikalaujantis tobulumo?), kaip leidau elgtis kitiems (ar nepalaikiau destruktyvių santykių, nesileidau manipuliuojamas ar kontroliuojamas? galbūt kitų poreikiai man buvo svarbesni už savo?) ir teikia galimybę numatyti ateities perspektyvas (ko man trūksta šiuo metu? kaip galėčiau tai pasiekti? kokie būtų pirmieji žingsniai?) Išdrįsę būti su savimi turime galimybę ne tik suprasti, ko iš tiesų mes patys norime šiame gyvenime, sukurti savo tvirtą vertybių sistemą, kuri sudarys mūsų tapatybės pagrindą, bet ir tinkamam laikui atėjus gebėsime išlaikydami savo asmenybės branduolį juo dalytis su mylimu žmogumi.
Gebėjimas savarankiškai pasirūpinti savimi
Buvimas su savimi mus apdovanoja viena iš praktiškiausių savybių – gebėjimu būti savarankiškam, atsakingam ir pasirūpinti pačiu savimi. Savarankiškumo mes mokomės jau vaikystėje: vieni tėvai siekia įskiepyti šią savybę nuo mažų dienų ir skatina vaiką patį atlikti užduotis, o iš klaidų pasimokyti, kiti – priešingai, siekia sukurti tarsi šiltnamio sąlygas ir stengtis už vaiką atlikti visas užduotis taip slopinant jo savarankiškumą ir gebėjimą prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Net jei esate pakankamai savarankiškas, turbūt sutiksite, kad yra sričių, kur galėtumėte pagerinti savo įgūdžius.
Pavyzdžiui, jūs neseniai išgyvenote atsiskyrimą – išsiskyrėte su mylimu žmogumi arba palikote tėvų namus ir atvykote studijuoti į kitą miestą. Galbūt jūsų partneris buvo atsakingas už mokesčių sumokėjimą, o jūs – už namų ruošą, todėl nežinote, kur ir kada reikia sumokėti, tai jums kelia stresą. O gal gyvenote su tėvais ir neprisidėjote prie maisto ruošos, nes mama visada pagamindavo maistą, todėl jaučiatės sutrikęs, kai tenka susidurti su nepažįstama situacija. Panašios situacijos, kai turime palikti mums įprastą komforto zoną ir ryžtis įgyti naujų įgūdžių, yra dažnos
įvykus reikšmingoms permainoms gyvenime. Iš pradžių patiriamas bejėgiškumas virsta į ryžtą veikti (pavyzdžiui, paklausti mamos, kokių produktų reikia patiekalui) ir patį veiksmą (nusipirkti produktus ir bandyti savarankiškai gaminti), kuris galiausiai mus išmoko ne tik geriau pasirūpinti savimi, bet ir ugdo savarankiškumą, pasitikėjimą savimi ir stiprina atsakomybės už save jausmą. Taip mažėja priklausomybės jausmas, atrandamos naujos erdvės tobulėti ir įgyjamas suvokimas, kad viskas išmokstama – nėra to, ko savo pastangomis negalėčiau išmokti. Šis savarankiškumo proveržis išlieka visą gyvenimą ir leidžia mums sąmoningai, prisiimant atsakomybę už savo gyvenimą veikti ir mokytis.
Laisvė planuoti savo dienotvarkę
Palaikydami santykius poroje kartu praleidžiame daug laiko, planuojame bendrą laisvalaikį, ieškome kompromisų, turime daugiau pareigų ir atsakomybių nei būdami vieni, todėl rasti laiko sau ar savo mėgstamai veiklai gali būti išties sunku. Būdamas vienas jūs pats planuojate savo laisvą laiką ir dienotvarkę, todėl galite ne tik aktyviai bendrauti (dažniau aplankyti savo tėvus, susitikti su draugais, bičiuliais), lankytis įvairiuose renginiuose, užsiimti savanoryste ar tiesiog leistis į aviantiūrišką kelionę vienam. Buvimas vienam siejasi su tam tikru gaiviu laisvės pojūčiu, kai atsiveria galimybių drąsiau ir kardinaliau keisti savo gyvenimą, pavyzdžiui, pakeliauti ar išvykti padirbėti svetur, kas turint šeimą būtų sunkiau. Šį buvimą sau ir su savimi vertėtų priimti kaip galimybę priartėti prie savęs labai arti, kuri ne tik padeda surasti savo realizacijos kryptį, bet ir patikrinti savo pasirinkimo tinkamumu, jei ji jau rasta. Ar nubudęs iš ryto pasitinkate gyvenimą su šypsena ir nekantriai laukiate, ką ji atneš? Jei ne, tuomet vertėtų paanalizuoti save, surasti sritis, kuriose nesijaučiate gerai, ir imtis aktyvių veiksmų situacijai pakeisti, nes tik jūs pats esate atsakingas už savo laimę. Tik save atradęs ir save gerbiantis žmogus gebės palaikyti darnius ir lygiaverčius santykius poroje neišsižadėdamas savęs.
Be to, svarbu paminėti ir kitą laisvo laiko dalį – poilsį, skirtą jėgoms atgauti. Gyvenant poroje ar turint šeimą gyvenime atsiranda daugiau pareigų ir rūpesčio – reikia pasirūpinti vaikais, namų ruoša, buitimi. Kai gyvenate vienas, rūpinatės tik pačiu savimi, jums nereikia atsižvelgti į kitų pageidavimus ar norus, todėl galite skaityti visą dieną mėgstamą knygą be sąžinės graužaties, jei jums to norisi, ar galite šėlti vakarėlyje ir grįžti namo tik paryčiais. Šiuo atveju jūs apdovanojate save skirdamas laiko sau ir savo pomėgiams – mėgaukitės tuo, nes tai svarbus ir, ko gero, laikinas gyvenimo tarpsnis, kai atsiveria daug galimybių, o pareigų – nedaug.
Galimybė megzti naujas pažintis
Kadangi bendravimas mums teikia džiaugsmo, kuria artumą ir galimybę dalintis bendra žmogiška patirtimi, dar viena vienatvės dovana sau – tai galimybė atnaujinti savo pažinčių ratą ir jį plėsti. Turėdami mylimąjį mes dažniau leidžiame laiką dviese, su savo ar partnerio šeimomis bei keletą artimesnių draugų, taip save „izoliuodami“ nuo naujų pažinčių mezgimo. Tai yra natūralu, nes dažniausiai trokštame megzti naujas pažintis, kai ieškome sau antrosios pusės, o ją suradę tarsi užsidarome su ja į savo pasaulį, nes taip patenkinami mūsų saugumo, rūpesčio, meilės poreikiai.
Tačiau neturint antrosios pusės žmogaus socializacijos poreikis nemažėja, todėl ieškoma alternatyvų, kaip jį patenkinti – visų pirma tai yra periodiškas susitikimas su draugais ir užsiėmimas bendra veikla (pavyzdžiui, nueiti kartu į filmą ar pačiuožinėti ant ledo), seno draugų rato atgaivinimas (žmonės, su kuriais anksčiau palaikėte kontaktą, tačiau jau ilgesnį laiką nebuvote susitikę) ir naujų pažinčių mezgimas – žmonės, kuriuos galite sutikti pačiomis įvairiausiomis aplinkybėmis – darbe, renginyje, vakarėlyje, vaikštant kieme, parduotuvėje, per bendrus draugus ir t. t. Svarbiausia yra jūsų pačių pozityvus vidinis nusiteikimas, kuris vedamas smalsumo ir atvirumo tarsi skelbia pasauliui žinią: „kodėl gi ne?“, „čia galiu sutikti įdomių žmonių“, „manęs laukia naujos vertingos pažintys“. Neblokuokite savo vidinės energijos neigiamomis nuostatomis: „gal kitiems sekasi, o man visada nesiseka“, „esu per senas naujoms pažintims“, „nėra gerų žmonių pasaulyje“. Energija, kurią spinduliuosite iš savęs, trauks panašios energetikos žmones, todėl būkite pozityviai nusiteikęs ir atviras – pamatysite, kiek galimybių bendrauti ir sutikti naujus žmones jums atsivers. Jei kelyje pasitaikys vienas kitas nemalonus žmogus, gerbdamas save jūs tiesiog pasitrauksite į šoną ir toliau bendrausite. Galbūt mėgaujatės draugystės su savimi teikiamais privalumais ir plaukiate pasroviui, o galbūt jaučiate, kad pavargote nuo buvimo vienam ir norėtume sutikti artimą sau žmogų – bet kuriuo atveju atsivėrimas pasauliui ir naujoms pažintims ne tik išlaikys jūsų pozityvumą ir smalsumą, bet ir sukurs realių progų, kaip pakeisti nusistovėjusį gyvenimo būdą ar tiesiog įpūsti naujų, gaivių vėjų.
Proga įgyti stiprybės ir atsparumo
Rūpindamasis pačiu savimi ir savo interesais bei pasikliaudamas savimi jūs įgyjate atsparumo išorinėms aplinkybėms ir stiprybės gyvenime. Buvimas su savimi ne tik įneša laisvės ir naujų galimybių dvelksmą, bet kartais persmelkia ir vienišumo ar liūdesio bangomis. To nereikėtų vengti, bijoti ar maskuoti, nes tai natūrali žmogaus gyvenimo dalis, todėl laikas nuo laiko ji aplanko mus visus. Nors akistata su savimi kartais būna nemaloni ir skaudi, tačiau suvokęs savo liūdesio, kančios ar nemeilės sau gelmes jūs gebate atsispirti ir irtis į viršų. Gebėdamas priimti visus kylančius jausmus ir juos išjausti jūs ne tik išlaisvinate save, rodote besąlygišką meilę sau („myliu save klystančią“, „myliu savo neigiamas mintis“, „myliu liūdną ar susimąsčiusį save“), bet ir įgyjate dvasinės stiprybės.
Pasisėmę vidinės jėgos savyje tampame atsparesni sunkumams, aplinkinių nuomonėms ir įgyjame narsos įveikti gyvenimo iššūkius. Turbūt kiekvienas žmogus yra patyręs atstūmimo ar buvimo nesuprastam jausmą, nesvarbu, ar aplink buvo kitų žmonių, nes tą akimirką jautėtės itin vienišas ir nepaguodžiamas. Kas jus pastatė ant kojų? Turbūt suvokęs savo bejėgišką ir slegiančią būseną jūs leidote sau kentėti, išlaisvinote jausmus ir vėl pakilote, tik šįkart jau su didesne patirtimi ir atsparumu, nes pats atsistojote. Šia mintimi nesiekiama paneigti artimų žmonių ar partnerio palaikymo svarbos, kas ištikus negandoms yra tvirtas ir stabilus ramstis. Svarbu suvokti, kad būti vienam – ne liga, kartais tuo ramsčiu galite pats sau būti, nes savyje kaupiate labai daug vidinės energijos ir stiprybės, tereikia atsigręžti į save. Praktiškas patarimas – atsiminkite skausmingą gyvenimo situaciją ir suvokite, kad ją išgyvenote, nors galbūt atrodė nepakeliama ir baisu, kad tai niekada nesibaigs. Jei tai išgyvenote, vadinasi, turite jėgų išgyventi ir kitą jus užklupsiančią negandą.
Vienatvė – natūralus gyvenimo etapas, kurį reikia išgyventi, išjausti ir turbūt patartina susidraugauti su ja, kad ji taptų ne tik savęs išbandymų metu, bet ir dosnia pakeleive, atveriančia duris harmoningų santykių kūrimui, nes tik jausdamasis gerai su pačiu savimi išties gebate sukurti prasmingą draugystę su kitu žmogumi. Įsivaizduokite, jei tekantis sraunus upelis bandytų keisti savo tekėjimo kryptį ar vagą, ar staiga sustotų – įsivyrautų chaosas ir neigimas. O jei ne tik priimsite ir pripažinsite savo paties kompaniją, ši užsimezgusi draugystė bus atrama visą gyvenimą, nes žinant gyvenimo kelionės tikslą jums atsivers durys, o jei nenorės atsiverti – jūs ne sėdėsite laukdamas, kad jas kas atrakintų, o imsitės iniciatyvos ir surasite tinkamą raktą, o jei kartais ne tas duris pasirinksite – apsisuksite ir eisite toliau, nes aplink dar labai daug durų. Ir svarbiausia jūsų požiūris: ar grįžęs namo 3 valandą nakties, nusiavęs batus ir pasidaręs kvapnios arbatos puodelį jūs jausitės vienišas ar laisvas?