Rašymo terapijos nauda

  • Yra orientuota į tikslą. Nors rašymo, kaip terapijos, trukmė  neapibrėžta ir neribojama, vis dėlto rašymas veiksmingas tada, kai mes turime konkretų tikslą finišo tiesiojoje, pvz., išgedėti santykių baigtį ar pakeisti karjeros kryptį.
  • Mažina emocinę įtampą. Ji padeda nuleisti garą, išlieti pyktį ar įtampą, atverti slapčiausius skaudulius, užslėptus jausmus ir nepatogias mintis nesijaudinant dėl rašybos ar skyrybos, taip pat nebijant, kad kažkas perskaitys tekstą.                                                                         
  • Išgrynina ir suteikia formą. Užrašyta mintis įgyja  aiškią formą – už neaiškaus nerimo slypi pokyčių baimė, nepaaiškinamas dirglumas virsta liūdesiu ar pykčiu. Tai, kas miglota, užrašius įgyja apčiuopiamą pagrindą ir tampa konkrečia problema, kurią galime spręsti.
  • Leidžia geriau pažinti save. Fiksuodami savo mintis ir jausmus galime pereiti prie savianalizės. Galime paklausti savęs, ką signalizuoja mūsų patiriamos emocijos, kas už to slypi ir ko mums trūksta. Džiugu, kad rašymas ne tik identifikuoja problemą, bet siūlo ir jos sprendimo būdus – sudaryti galimybių lauką ir tikslų įgyvendinimo planą.
  • Padeda gedėti. Rašymo terapija itin naudinga, kai susiduriame su skausmingomis situacijomis, kurių negalime pakeisti ir kuriose turime išbūti. Tai gali būti ilgalaikių santykių nutraukimas ar vaikystės paliktos žaizdos, kai, rodos, užplūdęs liūdesys niekada nesibaigs, kai savyje nesutalpiname skausmo ir besikeičiančių emocijų.
  • Ugdo dėkingumą.  Kasdienis įprotis rašyti dėkingumo dienoraštį mums padeda vertinti tai, ką turime, džiaugtis smulkmenomis, būti atviriems, smalsiems ir kūrybingiems.